Susigrąžinto laiko blyksniai + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Labai patiko!

Yra įdomių vietų.

Labai labai gera!

patiko, bet antrą kartą jau neskaityčiau...., tikėjausi kažko daugiau.

Norėčiau, kad ši knyga niekada nepasibaigtų:)

Sakyčiau amžiaus cenzas šiai knygai N50. Labiau prisiminimų knyga su daug citatų ir eilėraščių ištraukų, persunkta nostalgijos ir sentimentų. Tikrai gražiai parašyta, bet ne kiekvienam patiks toks stilius.

labai patiko, negalėjau atsitraukti

Skaitysiu sia knyga dar ir dar. Puikus tekstas liejasi is sraunios gilios sielos versmes. Zaismas, skausmas, viltis, netektis-radau tiek daug joje. Dekoju autorei ir linkiu jai ir jos artimiesiems sveikatos ir Dievo maloniu.

Ši knyga tai laiko atminties mintys,trumpi prisiminimai.Labai išgirta ir tikrai tikėjausi daugiau,bet knyga nesiskaitė kaip romanas.Tai ne mano knyga ir ne mano žanras.

Knygoje gausu teksto, istorijų, kurios paliečia širdį, viena kita, kurias sunkiau suprasti, kurių būtų galima atsisakyti.

Kiek daug galima pasakyti trumpomis istorijomis, minties blyksniais, prisiminimų epizodais. Skaitai ir norisi skaityti.

Tikras teksto malonumas, o dar pašmaikštavimai, poezija. Viskas taip šilta.

Niekada niekaip nepažinojau autorės, net neakivaizdžiai nežinojau, kieno ji mama (dabar jau daug žinau). Knygą nusipirkau Knygų mugėje su dar krūva kitų. Ir nežinau kodėl ją perskaityti magėjo vos ne pirmą. Bet įspūdį paliko begalinį. Ir juokiausi, ir graudinausi, ir verkiau. Antroje knygos pusėje- dažnai. Mano lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja buvo nuostabi, bet ši tikrai ją pranoksta stipriai. Skaitai ir negali nustot žavėtis jos erudicija, empatija, atvirumu, nekaltu maištavimu, meile Tėvynei, pagarba bet kokio amžiaus Žmogui, mokėjimu džiaugtis Gyvenimu, sugebėjimu giliai giliai liūdėti ir tuo pačiu atrasti jėgų nepalūžti. Nes Gyvenimas tęsiasi, nepaisant asmeninių praradimų, karo Ukrainoje ir kitų bjaurių dalykų dabartiniame pasaulyje. Pastebėjimai kaip adatos dūriai į stuburo smegenis knygoje kai kada tokie tikslūs, kad akimirksniu suvoki, kaip ši moteris giliai jaučia, kaip giliai išgyvena, kaip išgirsta be žodžių ir perskaito iš akių tiesą, kuri niekada gal nebūtų buvusi įgarsinta. O kartais, lyg per klaidą, lyg netyčia pati pasako tai, ką, rodos, būtų slėpus amžinai. Ir jauti, kad yra pasiruošusi užtai priimti šūsnį kritikos, kurios lyg ir bijo, nelaukia, bet kartu ir stoiškai atstačiusi krūtinę galvoja ją atremsianti. Neįsivaizduoju, kuo būtų galima apkaltinti šią moterį ar kritikuoti, nors žmonėse tikrai be galo daug piktumo, neapykantos, pavydo. Ši knyga- tai atviras autorės sielos atspindys, be galo spalvingas, drąsus, jautrus ir turiningas. Tik man dingojasi, jog šiai Mokytojai pritrūko atviresnio ir jautresnio ryšio su mama ir sūnumi (o gal ir su vyru). Nežinau kodėl, bet kartais jos net gaila buvo. Rodos, apsupta tiekos jai brangių žmonių- mokinių, vyro, sūnaus, anūkų, bet vis tiek prasimuša kažkokia liūdna vienatvė. Atrodo, apkabintum ją ir nepaleistum... Didžiuojuosi, kad Lietuva turi tokių Mokytojų! Linkiu Mokytojai Violetai kuo geriausios sveikatos (ir Jūsų mielai Laimai, nes ji Jūsų sielos draugė), neprarasti to subtilaus jumoro jausmo, dar daug kelionių (kad ir artimais atstumais) su Vasara (mergyt, branginki savo Močiutę, tokį turtą, Tau laaabai pasisekė!), o gal ir su Vakariu, ką gali žinot... Stiprybės Jums (ir Andriui jo sunkiame garbingame kely) ir ilgų ilgų gyvenimo metų. Ačiū. Su pagarba- S. P.S. Norėčiau turėti tokią mamą... (nors savąją irgi labai myliu).

Trumpi pasakojimai, iš kurių susidėlioja tarytum romanas. Palieka įdomios biografijos įspūdį, daug minčių, pozityvumo, vien žodžiu, tarytum sudėtingo gyvenimo pakeliama lengvybė.